Tradiciškai gausiai ir triukšmingai atšventėme Užgavėnes, iš visų jėgų išvydami ne tik žiemą iš kiemo, bet ir visas blogybes, kad „iš pelenų pakilę“ pavasarį pradėtume atsinaujinę ir kupini jėgų.
Šiemet Užgavėnių šventė buvo nors vėlyva, bet labai smagi:
Mokyklėlės “Ąžuoliukas” vaikai su tėveliais kvietė visus susirinkusius kartu į šokių, dainų, ratelių ir šėlionių sūkūrį, nepalikdami pašaliais stoviniuojančių, kad Žiema su visomis negandomis išsigąstų ir suvisam kiemą paliktų.
Kas atėjo be kaukės, nors sermėgą išvirkščią vertė ar peruką iš kaimyno skolinosi.
Alkanų laukė čia pat kepami blynai, atsineštiniai skanėstai ir kepsneliai tiesiai nuo grilio; ištroškusių- karšti gėrimai bei tradicinė gira.
Pasistiprinusių laukė Lašininio kova su Kanapiniu bei žaidimai ir įvairios rungtys, kurių nugalėtojai džiaugėsi skaniais ir spalvingais „specialiaisiais prizais“.
Prie šventės dalyvių pastangų prisidėjo ir saulutė, dosniai šildydama suaugusiųjų šonus ir bučiuodama saulės išsiilgusius vaikų veidukus.
Šventės pabaigoje tradiciškai vijome Žiemą iš kiemo ir ant laužo sudeginome Morę- visų ligų, negandų, blogų įpročių ir Mirties simbolį, kad iš pelenų atgimtų pavasaris- gamtoje ir mumyse.
